Susisiekite telefonu darbo dienomis nuo 08:00 - 18:00 : +370 632 55550

Visa tiesa apie druską ir jos kainą piniginei bei sveikatai

Paskelbta : 2017-06-11 04:53:07
Straipsnių kategorija : Sveikata pagal ajurvedą

Nedidelė įžanga.

Yra senovinė slovakų liaudies pasaka – "Druska ir auksas".

Turėjo karalius tris dukteris. Kai paseno, nusprendė padaryti karaliene tą dukrą, kuri labiausiai jį myli. Pasikvietė jis dukteris ir klausia:

- Кaip jūs, dukrelės, mylite mane?

- Kaip auksą, — atsakė vyriausioji duktė.

- Kaip savo žaliąjį vainikėlį, — atsakė vidurinioji.

- Kaip druską, — tarė jauniausioji duktė.

Supyko baisiai karalius ant jaunėlės ir išvijo ją iš karališkųjų rūmų. O geroji burtininkė, sužinojusi apie liūdną karalaitės dalią, nusprendė pamokyti karalių. Ir pagal jos stebuklingą norą, šalyje, kurią valdė senas karalius, vieną gražią dieną išnyko visa druska. Viskas, ką pagamindavo patys geriausi virėjai, buvo prėska ir neskanu. Ir teko karaliui pas užsienio pirklius pirkti druską neįtikėtinai didele kaina. Tada karalius suprato, koks nepakeičiamas dalykas — žiupsnelis druskos.

Mažai kas iš mūsų susimąstome pie druską. Kartą per kelis mėnesius mes dedamės parduotuvėje pakelį druskos, rinkdamiesi tik pagal įpakavimo ar druskos spalvą, ar pridėtus mineralus, arba tiesiog pagal kainą. Ar neatrodo keista, kad mūsų protėviai visame pasaulyje druską vertino labiau negu auksą? Viduramžių gydytojai gydė daugumą ligų druska, o liaudies folklore druskai skiriamas didelis dėmesys.

O šiandieną gi gydytojai vis dažniau kalba apie druską, kaip apie daugelio ligų priežastį (artritai, sklerozės, inkstų akmenys, hipertonija ir kt.). Rekomenduoja apriboti arba ir visai atsisakyti druskos vartojimo. Tūkstantmečius atgal druska buvo tokia brangi, kad dėl jos net kildavo karai. Dabar gi druska yra pats pigiausias iš visų žinomų maistinių priedų.

Kodėl anksčiau druska buvo panacėja nuo visų ligų, o šiandieną - nuodas? Galbūt todėl, kad dabartinė druska neturi nieko bendro su mūsų protėvių druska.

55r8thkslio Yra žinomos keturios druskos rūšys. Pirmoji ir labiausiai paplitusi – "rafinuota druska", "natrio chloridas", "stalo druska", "valgomoji druska" arba tiesiog "druska" (užbėgant į priekį reikia pasakyti: ir pati kenksmingiausia mūsų organizmui). Ji taip ilgai apdorojama ir valoma nuo visokių "priemaišų" (druskos džiovinimas vyksta prie 600 laipsnių Celsijaus), kad praktiškai joje lieka tik du elementai: natris ir chloras.

Natris padeda sulaikyti skysčius žmogaus organizme, kas sukelia kraujo spaudimo padidėjimą, pabrinkimus, elektrolito balanso pakitimus. O chloras turi "antiparazitinį" poveikį, t.y. be atrankos sunaikina tiek naudingas, tiek kenksmingas bakterijas ir mikrobus. Natūralioje gamtinėje kristaiinėje druskoje yra kalis, kuris gerina skysčių pašalinimą iš organizmo ir neutralizuoja kenksmingą natrio veikimą. Natrio chloridas (NaCl) tampa agresyviu dėl to, kad jame nėra likusių 82 cheminių elementų, esančių kristalinėje druskoje.

Nuomonę dėl rafinuotos druskos kenksmingumo palaiko dauguma pasaulio mokslininkų. Tarp jų ir Peteris Fereira, žymus biofizikas, tyrinėjantis gamtines druskas ir žuvis. Savo pranešimuose jis mėgsta pateikti vieną pavyzdį. Du vienodai įrengti akvariumai statomi šalimais. Vienas pripildomas tikru jūriniu vandeniu, o kitas vandetiekio vandeniu, kuriame ištirpintas nedidelis rafinuotos druskos kiekis, kad pasiekti jūros vandens druskos lygį. Jeigu į tokį vandenį patalpinti žuvį, tai jau po penkių minučių ji iškyla pilvu į viršų. nors chemiškai akvariume palaikomos tos pačios sąlygos, kaip ir su jūriniu vandeniu.

93% visos pasaulyje pagaminamos druskos naudojama pramoniniams tikslams, visų pirma chemijos pramonėje. Natrio chloridas yra svarbus cheminių procesų komponentas, pavyzdžiui, gaminant plastmases, valymo priemones, lakus ir polichlorvinilą. Likę 6% nuo visos druskos produkcijos sunaudojami maisto pramonėje kaip pigus konservantas, ilgus metus išsaugančiu pagamintą produkciją. Mes šiais laikais negalime išvengti natrio chlorido, nes jo yra praktiškai visuose pagrindiniuose maisto produktuose. Vienas procentas nuo visos pasaulyje išgaunamos druskos, likęs kaip šalutinis chemijos pramonės produktas, naudojamas rafinuotos, valgomosios ar stalo druskos pavidalu, kuri atgula į parduotuvių lentynas.

Sveiko žmogaus kepenys sugeba per parą iš organizmo išvalyti 5-7 gramus rafinuotos valgomosios druskos. Problema tame, kad net jeigu visai nesūdote maisto, tai jau iš pagamintų produktų (duona, sūris, rūkyti gaminiai ir kt.) arba pusfabrikačių Vakarų Europoje žmogus vidutiniškai per parą suvartoja 12-20 gramų natrio chlorido. Rytų Europoje šis rodiklis kiek mažesnis – 10-15 gr/para. Ir nors valantys organai įtemptai dirba, sukeldami aukštą kraujospūdį, rafinuota druska kasdien vis labiau kaupiasi organizme.

Dėl šios priežasties organizmui kažkokiu būdu reiktų neutralizuoti natrio chloridą. Tam tikslui, Fereiro tvirtinimu, organizmas naudoja vertingiausią gyvybės nešiotoją, kurį mes turime — mūsų pačių ląstelių vandenį — aukščiausios tinklinės struktūros ir aukščiausio lygio informacinį vandenį, koks tik žiniomas mokslui. Toks vanduo galėtų mūsų organizmą padaryti nemirtingu.

Pagal mokslų daktarę Barbarą Hendel, kad neutralizuotų kiekvieną natrio chlorido gramą, mūsų organizmas naudoja 23 kartus daugiau vertingo ląstelinio vandens. Daktarės Barbaros Hendel nuomone, mūsų ląstelių amžino gyvenimo galimybei yra svarbi mūsų organizmo vandens kokybė. Kuo aukštesnė vandens organizme kokybė, kuo aukštesnis molekulės klasterio geometrinis lygis, tuo geriau pašalinami medžiagų apykaitos likučiai, o ląstelės aprūpinamos gyvybine informacija. Būtent šį "gyvybės eleksyrą" organizmas turi aukoti kenksmingo natrio chlorido pašalinimui. O tai veda prie ląstelių dehidratacijos, kas priveda prie raukšlių susidarymo, t.y. greitina senėjimo rocesus.

Daugelis taip vadinamų "civilizacijos ligų" paaiškinamos vandens deficitu. Natris ir chloras, neutralizuoti ląsteliniu vandeniu, dabar kažkur turi nusėsti. Taip susiformuoja perrūgštinti paburkimai, darantys mus storesniais ir storesniais. Toks vandeningas audinys, iššaukiantis daugeliui moterų siaubą, vadinamas celiulitu.

Kartais girdime, kai apkūnūs žmonės skundžiasi, kad jiems nepadeda dietos, ir net kai jie nieko nevalgo, o tik geria švarų vandenį, jų svoris vistiek didėja. Dabar tai tampa aiškiau. Kai žmonės, vartojantys per didelį kiekį sūdyto maisto, pradeda gerti paprastą vandenį, jų organizmas džiaugiasi ir perdislokuoja susikaupusį natrio chloridą iš vidinių organų į labiau nepavojingas vietas, sukurdamas tokius negražaus vandeningo audinio sluoksnius.

Tokiu atveju yra du perteklinio svorio ir celiulito mažinimo variantai. Pirmas  tai reguliarios pirtys ir griežčiausia bedruskė dieta, kad organizmas visiškai susikoncentruotų į senų natrio chlorido atsargų išstūmimą. Antras – rafinuotos druskos pakeitimas kristaline druska. Sutikite, antras variantas labiau realus, juk atsiras ne tiek daug žmonių, galinčių kardinaliai pakeisti savo mitybos įpročius ir pereiti prie išskirtinai naminio pasninko maisto, atsisakydami visų pirktinių produktų, tame tarpe ir duonos, sūrio, jau nekalbant apie dešras ir įvairius koldūnus.

Jeigu sulėtinta per didelė apkrova dėl natrio chlorido tęsiasi ilgai, tai organizmui gresia gyvybei pavojingas vandens deficitas. Jis priverstas "sandėliuoti" natrio chloridą kitu būdu. Tam organizmas naudoja gyvulinės kilmės baltymus, kuriuos jis ir vėl gali panaudoti neteisingai. Kuo daugiau mes gyvūninės kilmės baltymų naudojame, tuo didesnė baltymų koncentracija mūsų kraujyje. Gyvuliniai baltymai sukuria šlapimo rūgštį, kuri sukuria naujus cheminius junginius su natrio chloridu: rafinuota druska persikristalizuoja ir apneša plonu sluoksniu kaulus, kurie lėtai, tačiau nuolat auga, o sąnarių trintis padidėja tiek, kad atsiranda reumatas, podagra ar artritas. Akmenys inkstuose ir tulžyje taip pat paaiškinami natrio chlorido susijungimu su šlapimo rūgštimi.

Paskutiniu metu pradėjo pardavinėti rafinuotą druską su priedais. Pavyzdžiui, jodas, kuris naudingas skydliaukei. Tačiau dirbtinai pridėtas jodas, junginyje su natriu ir chloru, išgaruoja per kelias savaites nuo hermetiškos pakuotės atidarymo. Valgomoji druska turi būti laikoma sausoje vietoje, uždarytoje taroje. Joduota druska reikalauja papildomų laikymo sąlygų — tamsi ir vėsi vieta. Tačiau kas laikosi tokių taisyklių? Juk net neparduodami hermetiški stiklainiai, o kur matėte vėsią vietą šalia viryklės?

Dirbtinis mineralų pridėjimas senai ginčijamas: šių elementų sujungimas papildomai pasunkina natrio chlorido pašalinimą ir kenksmingumą. Be to, organizmas nesugeba perdirbti dirbtinai priedamo jodo ir fluoro. Patekę į organizmą, tokie molekuliniai junginiai greitina nitrozamino, vieno iš pačių agresyviausių kancerogeninių medžiagų, susidarymą. Jeigu palyginti vėžio susirgimų tipus skirtingose šalyse su jodo naudojimu, tai aiškiai matoma: mažiau dirbtinio jodo — mažiau vėžio susirgimų. Nepaisant to, praktiškai visoje Europoje druska joduojama jau daugiau nei 15 metų.

Rafinuota druska gali papildomai turėti visą eilę E grupės konservantų, kurie dažnai net neminimi. Kad būtu labiau biri, druską sujungia su aliuminio hidroksidu. Šis lengvųjų metalų junginys nusėda smegenyse ir naikina nervinių ląstelių susijungimus. Spėjama, kad aukštas Alzhaimerio ligos procentas JAV yra susijęs su intensyviu maisto produktų ir gėrimų pardavimu aliuminio pakuotėse.

______________________________________________________________________________

400 kartų padidinti druskų kristalai:

1. Rafinmuota druska: kristalai stačiakampės formos, kuri nesuteikia jiems jėgos, reikalingos organizmui. Priešingai, organizmas turi naudoti savo turimas gyvybines jėgas, kad dalinai įsisavintų šią druską. Rezultatas - naikinantys nuostoliai organizmui ir nulinė nauda.

2. Jūros druska: nereguliarios ir izoliuotos kristalinės struktūros, nesujungtos su gamtiniais elementais, supančiais jas. Todėl organizmas negali gauti gyvybiškai svarbių elementų neeikvodamas energijos jų pagyvinimui. Rezultatas - nežymi nauda su dideliais energijos nuostoliais.

3. Kristalinė druska: vientisa, švelni, gyva struktūra — puikus energijos šaltinis. Visi elementai apjungti. Šis kristalas kupinas gyvybės! Vartojant maistui druska turės gyvybiškai svarbų energetinį poveikį organizmui. Rezultatas - didelė kūno jėgos generavimo nauda organizmui su nuliniais nuostoliais.

_____________________________________________________________________________

Jūros druska

Jūros druska, neabejotinai, geriau nei rafinuota. Tačiau čia irgi ne viskas taip paprasta. Jūros druskos kainos intervalas yra nuo pusės dolerio iki dešimties. Koks gi skirtumas? Vandenynai šiandien naudojami kaip savartynai kenksmingiems toksiškiems nuodams tokiems kaip švinas, kadmis, arsenas, gyvsidabris. Pranešimai apie naftos išsiliejimus, užteršiančius jūrą, tampa vis dažnesni.

Nuodingi elementai turi savo nuosavus vibracijų šablonus, kurie disonuoja su natūraliomis sveikų ląstelių vibracijomis ir, žinoma, kenksmingi mūsų organizmui.

Siekiant atpiginti druskos gavybos procesą, garinamas ne itin švarus jūros vanduo labai aukštoje temperatūroje. Ko pasekoje, gaunama švari (be nuodų ir mineralų) ir pigi jūros druska. Vandens išgavimas Antarktidoje ir jo garinimas saulėje reikalauja daug energijos ir darbo. Čia ir atsiranda aukšta produkcijos kaina. Tačiau net Negyvosios jūros vandenyse (pačiuose turtingiausiuose mineralais) randami tik 26 mineralai.

Akmens druska

Mūsų parduotuvių lentynose galima rasti ir akmens druskos. Tai ta pati paprastoji druska, tik nevalyta ir neperdirbta (t.y. stambi, pilka, su šiukšlėmis). Iš išvaizdos ji pati nereprezentatyviškiausia, bet, tuo pačiu, labiausiai nekenksminga mūsų organizmui. Ne naudinga, bet būtent nekenksminga. Biochemiškai ji nėra agresyvi. Tačiau elementai akmens druskos viduje nepatyrė pakankamai suspaudimo, pilnai nesusiliejo į kristalinį tinklą struktūrizuota tvarka, randasi paviršiuje ir kristalinės struktūros tarpuose.

Net jeigu visi ar dauguma gamtinių elementų Žemėje yra akmens druskoje, jie pernelyg grubūs ir nerafinuoti, kad būtų įsisavinti mūsų ląstelių. Nepakako spaudimo ir laiko, kad elementus privesti iki koloidinės būsenos (tai kai elementai yra stipriai susiję ryšiais tarpusavyje ir yra palyginti mažo dydžio). Elementai akmens druskoje nesuteikia žmogaus organizmui sveikatos. Todėl vertingi elementai, rasti akmens druskoje, yra beviltiški mūsų organizmui, nes jis negali jų įsisavinti.

Kristalinė druska

Kad grąžinti organizmui svaikatą, mums reikalingi likę 82 elementai, atimti iš rafinuotos druskos. Mūsų organizmo gydytoju yra kristalinė druska, turinti visus 84 gyvybiškai svarbius mūsų organizmui elementus ir daugiau nei 200 cheminių mikrojunginių. Išties, kristalinėje druskoje yra daugiau nei 92 elementai, bet, kadangi mūsų kūnas sudarytas iš 84 elementų, tai ir įsisavinami tik būtini 84. Be to jie yra tokiomis idealiomis proporcijomis, kad pralenkia pačius brangiausius vitaminus su mineralų kompleksais.

Daugeliui iš jūsų kils klausimas: "Kodėl kristalinėje druskoje nėra jokių minusų? Ar tai įmanoma?". Atsakymas: "Taip, nėra jokių minusų, ir tai įmanoma". Rausvoji Himalajų druska yra švariausias produktas mūsų Žemėje. Himalajų kristalinė druska susidarė prieš 200-250 milijonų metų, išdžiuvus senąjam vandenynui, kuris buvo gyvybės šaltinis (ir nebuvo naudojamas kaip žmogaus veiklos produktų savartynas). Vykstant geologiniams procesams, išdžiuvusi druska papuolė į Himalajų kalnus (kurie susiformavo toje vietoje), vėliau, patirdama kalnų masės spaudimą, akmens druska virto kristaline druska. Himalajų ir Sibiro kasyklų druska yra seniausia Žemėje, todėl turi sukaupusi ilgaamžės ir vertingos bioenergetinės informacijos. Ji išgaunama iš 400-600 metro gylio šachtų. Tradicinėje indų medicinoje Ajurvedoje rašoma, kad vartodamas Himalajų druską žmogus gali užsitikrinti ilgą ir sveiką gyvenimą.

Dėka artimo kontakto su magma, susidarymo metu, himalajų druska buvo pripildyta kaliu, geležimi, magniu ir variu. Būtent šie mineralai padovanojo Himalajų druskai gražią rausvą spalvą. O esant šių elementų didesniam kiekiui, spalva tampa dar sodresne ir dažnai rausva spalva kaitaliojasi su gražiomis raudonomis juostomis ir dėmėmis. Iš čia ir druskos spalvos skirtumas – nuo šviesiai rausvos iki tamsiai raudonos. Tačiau ji visa vienodai naudinga ir turi ne mažiau 84 elementų ir 200 cheminių junginių, tik skirtingomis koncentracijomis ir proporcijomis.

Išgaunama Himalajų druska (arba moksliškai - halitas) senoviniu būdu. Šachtininkai, rankomis, be sprogdinimo technikos išgauna didžiulius akmeninius druskos riedulius, smulkina, plauna vandeniu, džiovina kaitrioje Azijos saulėje ir pakuoja pristatymui į Jūsų virtuvę, be dirbtinio visokiausių E priedų pridėjimo. Rezultate gaunamas 100% natūralus 100% rankų darbo produktas.

Pirkdami kristalinę druską,

Jūs įsigijate ne tiesiog druską, o sveikatą sau ir savo artimiesiems. Kristalinės druskos savybės, dėka kurių ji pašalina iš organizmo šlakus, druskų sankaupas, stiprina plaukus, nagus, kaulus, širdies kraujagyslių veiklą ir t.t., patvirtintos ne tik mūsų senolių žiniomis, bet ir įvairiais tyrimais mokslo institutuose skirtingose pasaulio šalyse. Apsaugoti save nuo netikros druskos galima labai lengvai – pirkite stambią kristalinę druską ir savarankiškai ją smulkinkite malūnėliu ar kavamale, o dar geriau pasigaminti druskos tirpalą. Padirbti stambius permatomus rausvus kristalus – neįmanoma! O rezultatai kosmetologijoje pastebimi po valandos, stiprinant nagus ir dantis – po savaitės, bendram organizmo sustiprėjimui — po mėnesio.

Su nugaros ir sąnarių skausmais mūsų proseneliai susidurdavo retai ir tik gilioje senatvėje, o šiandieną vidutinis šio susirgimo amžius 35-45 metai. Kaip jau minėta, sveiko žmogaus inkstai gali per parą išvesti iš organizmo 5-7 gramus natrio chlorido. Tai maitinimasis namuose 3 kartus per dieną mažai sūdytu maistu, o kiekviena stiklinė paruoštų makaronų, sumuštinis su sūriu ar dešra, pakelis čipsų ir sūdyta žuvis su alumi kaupiasi ant mūsų kaulų ir keliais mėnesiais paartina nugaros skausmus. Vaistai mažai efektyvūs. Juk, net jeigu vaistų pagalba atstatysite kremzlių audinį, tai po trumpo laiko natrio chloridas vėl jį suardys.

Būdų, kurie šiek tiek gydo ir stipriai žaloja gausybė, o natūrali kristalinė druska išlieka gydymo bei profilaktikos būdu daugeliui susirgimų be žalos ir neigiamų pasekmių, priemone, tinkančia visoms amžiaus kategorijoms nuo kūdikių iki gilios senatvės.

Ir dar apie druskos kokybę ir kainą

Ir natūrali Himalajų druska ne vienodai ruošiama. Iškastą natūralią druską reikia ne tik surūšiuoti atrenkant maistui tinkamą, bet ir gabalus nuplauti, saulėje išdžiovinti, norimu rupumu sumalti. Visa tai galima padaryti įvairiai. Maistui ruošti tinkamose sąlygose arba nelabai. Himalajų druska, naudojama ne tik maistui, kosmetikai ir gydomosioms vonios procedūroms, bet ir šviestuvams gaminti. Juos gaminant druskos gabale išgręžiama plati skylė, į kurią dedama lemputė, o pats šviestuvas yra skaptuojamas arba apšlifuojamas iš išorės. Šių procesų metu lieka daug „smulkios druskos“, kuri iš išvaizdos niekuo nesiskiria nuo maistinės. Nebent savo pigesnės druskos pakelį apžiūrėsite atidžiau. Tada galite rasti šepečių, su kuriais ji buvo sušluota, šerių, rūdžių ir panašių dirbtuvėse pasitaikančių atliekų. Apie švarias grindis ir kitus paviršius, žmones su specialia apranga ir kepurėlėmis nei kalbos nėra. Dar vienas įdomus faktas – druskos šviestuvams gręžti naudojamas storas (apie 4 cm) grąžtas, kurio maždaug pusė (apie 20 cm) per savaitę susidėvi. Spėkit, kur dingsta to metalo drožlės.

Druskos kasyklų mechanizacijos lygis labai priklauso nuo konkrečios kasyklos. Didžiojoje dalyje Himalajų druskos kasyklų darbas vyksta rankomis – druska kasama laužtuvais ir kirtikliais. Tačiau yra stambių gamintojų, kurie kasa sprogdinimo būdu. Spėkit, kur dedasi sprogmenų likučiai (nekalbant jau apie poveikį gamtai). 

Taigi iš pirmo žvilgsnio nesugadinamas produktas, toks kaip druska, gali būti pagamintas taip, kad tiktų maistui, ir kad netiktų. Jis gali būti iškaitintas aukštoje temperatūroje, kad liktų tik natrio chloridas ir po to „praturtintas“ sintetiniu jodu (kuo pas mus labai džiaugiamasi). Toks produktas yra praradęs ne tik daugelį vertingų mineralų, bet ir savo kristalų struktūrą, savo esmę. Taip jis tampa svetimas mūsų organizmui, todėl sukelia jam stresą. Natūrali druska taip pat gali būti visokia. Ji gali būti iškasta save identifikuojančio gamintojo, kuris paprašius pateikia laboratorinių tyrimų duomenis. Dalis jų taip pat turi specialius liudijimus, leidžiančius prekiauti ekologiško maisto parduotuvėse (mat tiesiogiai pagal apibrėžimą druska, kaip mineralas, negali būti vadinama ekologiška).  
Bet rinkoje pilna ir neaišku kieno, kur ir kaip iškastos ir supilstytos druskos „gera“ kaina. Nereikia manyti, kad kontrolieriai puola tokius dalykus demaskuoti. Jie užsiėmę paprastesniais dalykais – tikrina, ar tiksliai pagal instrukcijas surašytos etiketės. Jei etiketės atitinka raidę, kam rūpi, kad raidė neatitinka realybės..

Dalintis šiuo straipsniu